GEROVĖS VALSTYBĖ

Kas 2020 m. nutiks madingiausiam politikos burtažodžiui?

Prezidentas Gitanas Nausėda rinkimų kampanijos metu aukštai iškėlė gerovės valstybės vėliavą. Pajamų nelygybė, regionų atskirtis, mažos pensijos, socialiai pažeidžiamų grupių skurdas tapo ydomis, kurių gana sparčiai modernėjančioje Lietuvoje neįmanoma nepastebėti.

Apie kiaulių akis

Politikams vis labiau linkstant prie Seimo rinkimų starto linijos, jau galima apibendrinti svarbiausius pastarojo politinio ciklo bruožus.

Nėra šiurpesnio teiginio už „ateitis priklauso patriotams“

Jungtinių Tautų tribūnoje Niujorke JAV prezidentas Donaldas Trumpas paleido nieko, bent jau girdint iš jo lūpų, nestebinančią frazę, esą ateitis priklauso ne globalistams, bet patriotams.

Kodėl verta dar kartą pabandyti atnaujinti gerus santykius su Lenkija

Lietuvai geri santykiai su Lenkija reikalingi kur kas labiau nei Lenkijai su Lietuva. Tad ir su šia kaimyne niekada nebus nuobodu.

Palinkėjimas prezidentui

Kiekvieną kartą, kai susiduriame su problema, turime pasirinkti iš dviejų klausimų: „kas kaltas?“ arba „ką aš galiu padaryti?“. Šis pasirinkimas, man regis, yra be galo svarbus turint omenyje prezidento Gitano Nausėdos prie paminklo Jonui Basanavičiui ištartus žodžius apie tai, kad šiandien lietuvių tautinei tapatybei kyla pavojus.

Rūpestis dėl žilagalvių – gerovės valstybės Lietuvoje grėsmės

Senstančią visuomenę padėtų išlaikyti imigrantai, jei patys netaptų našta

Zuikiška riestanagystė: gerovės valstybės Lietuvoje silpnybės

Valstybė nori rūpintis visais, bet pinigų tam neužtenka. Jų būtų daugiau, bet dalis piliečių linkę gudrauti ir net sukčiauti, o kiti tiesiog laikomi išskirtiniais.

G. Nausėdos užsienio politikos lūkesčiai

Pirmasis Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos oficialus vizitas į Lenkiją sulaukė optimistinių vertinimų ar net pagyrų. Išties, tiek pasirinkta pirmojo vizito šalis, tiek prezidento laikysena ir komentarai Varšuvoje niekuo nepriminė, kad G. Nausėda yra naujokas užsienio politikoje.

Gerovės valstybė 4.0: kodėl nėra „dviejų Lietuvų“ ir kokius iššūkius teks spręsti ateityje?

Nukopijuoti kitų šalių modelio Lietuvai nepavyks ir to nereikia siekti. Gerovės valstybę tenka keisti ir tobulinti nuolat.

D. Grybauskaitės dešimtmetis: ko turėtų vengti prezidentės įpėdinis?

Dalios Grybauskaitės dešimtmetis Lietuvos prezidento poste visuomenės nuomonės formuotojų, o vėliau ir istorikų bus įvertintas stipriu teigiamu balu. Tačiau abi kadencijas solidų tautos palaikymą turėjusi šalies vadovė neišvengė klaidų, o bėgantis laikas turbūt lėčiausiai trins prisiminimus apie kietą jos valdymo stilių.

Kas jis, Gitanas Nausėda?

Niekada didžiojoje politikoje nedalyvavęs Gitanas Nausėda vėlyvą gegužės 26-osios vakarą kreipėsi į susirinkusius sostinės S. Daukanto aikštėje ir pasakė pirmąją išrinktojo prezidento kalbą. Tai buvo kiek padrikas, bet nuoširdus ir jautrus monologas, kurio pabaigoje buvo galima pastebėti ašarų sudrėkintas G. Nausėdos akis.

Agitacijos disonansas

Prezidento rinkimų kampanija įsibėgėjo jau pilnu tempu. Visi kandidatai apsisprendė, nebeliko apsimetinėjimo ar banalaus koketavimo, kad „dar pagalvosiu“. Tačiau dar lieka pirmasis rimtas atrankos filtras – ar visiems išsikėlusiems kandidatams pavyks surinkti 20 tūkst. rinkėjų parašų. Tai reikia padaryti iki kovo 28 d. Po šio etapo galėsi tiksliai žinoti, kiek jau oficialių kandidatų bus registruota prezidento rinkimuose.

Ir niekada mums rinkimų nebus per daug

Lietuvoje išaušo dar neregėtas rinkimų pavasaris, kuris savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimais prasidėjo pirmąjį kovo sekmadienį, o baigsis gegužės paskutinį, kai piliečiai rinks atstovus į Europos Parlamentą ir, beveik jokių abejonių, šalies prezidentą antrajame raunde.

Rinkimų mados ir fizika

Prezidento rinkimai bus įdomūs ir dėl rinkiminės kampanijos personalizacijos. Palaikyti asmenybes rinkėjams yra patraukliau nei anonimines ir nelabai mėgstamas politines partijas. Ir vis dėlto, ką šiose asmenybių lenktynėse laimi taip nemėgstamos partijos? Kokie yra jų motyvai remti lyderius?

Ryžtas be orientacijos

Neturintieji ideologijos ar, kitaip tariant, politinių pažiūrų gali atrodyti geri kandidatai užimti prezidento postą. Lyg ir nenuostabu – atstovauti jie turės ne vienos partijos elektoratui. Bet ar jų ideologija mums neturi rūpėti?